brūžiklis

brūžìklis sm. (2) 1. staklelės audeklui brūžuoti: Atnešk brūžìklį, reikia drobę brūžuoti Krč. 2. šiurkštus daiktas kam šveisti, trinti: Kur tas brūžìklis – reikia puodą šveisti Pšl. 3. Krč rupi dildė medžiui, kanopoms ir pan. trinti, lyginti: Nekaustytų kanopų minamasis kraštas nulyginamas peiliu ir brūžikliu rš. Brūžikliu dildomi kokliai rš. Šiurkštumus galima šalinti medžiui taikytu brūžiklėliu rš. ║ prk. kas eidamas kitus kliudo, siekia, kabina: Ko tu brūžuojies, brūžìkli! Jnšk.